- kiaugždas
- kiaũgždas sm. (2), kiáugždas (3) 1. NdŽ, BŽ417,560 supuvęs, sutrūnijęs medis, puvėsis, sudūlėjęs daiktas, dūlis: Medis kaip išpendė[ja], yra kiaugždas J. 2. ppr. pl. grūdas be branduolio, lukštas ar šiaip kas tuščiu viduriu: Pelės išėdė grūdus ir bepaliko vieni kiáugždai Pln. Avižos prastos kaip kiaugždaĩ be grūdo Krt. Kiaušių kiaugždaĩ J. Kiaugždẽliai bus grūdeliai sėlenos J. Žiurkės rūsė[je] visus batvinius išgraužė, iš anų vieni kiaũgždai beliko Užv. 3. pjaulai: Vidurys medžio išpindėjęs, t. y. į kiaugždùs pavirtęs JI611. 4. išakijęs, iškorėjęs, purus daiktas: Vėjas kela į kiáugždą sniegą J. 5. scom. prk. senas, sudžiūvęs, sunykęs žmogus: Senas žmogus – kiáugždas Tv.
Dictionary of the Lithuanian Language.